- prašiepti
- 1 prašiẽpti, -ia, pràšiepė 1. tr. Ser, NdŽ pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis): Šuo pràšiepė dantis DŽ1. Prašiẽpti burną NdŽ. | Teip noriu miego, kad negaliu akių prašiẽpt (atmerkti) Rmš. | refl.: Prasišiẽpusios lūpos NdŽ. 2. refl. Š, NdŽ, KŽ prasiviepti šypsantis: Šypt prasišiẽpęs šypsojo jis J. Veizdėdamas į mane prasìšiepė J. Pimpienė dar labiau prasišiepė, net daugybė plonyčių raukšlelių aplink akis pasipylė J.Paukš. ║ Jrb, Vlkj prk. nušvisti, sušvisti: Po pietų diena prasìšiepė Rs. An vakarą i saulutė prasìšiepė Ėr. Tam ir ruduo, kad saulė tik tarpais prasišiẽpia Vl. Palauk, kai oras truputį prasišiẽps, lauk išneši [skalbinius] Gs. 3. tr. prk. išskleisti: Pavasarį, ko gera, ne tik sužaliuos obelaitė, bet ir kokį žiedą prašieps rš. | refl. LKT317(Ds): Du žiedai jau buvo prasišiẽpę Slm. Ir obelės prasìšiepė Ėr. Kryžius buvo aptaisytas ankstybaisiais pavasario žiedais ir vos vos prasišiepusiomis beržiukų šakomis J.Paukš. 4. refl. Lš, Kvr prk. perskilti, praplyšti: Obuolys [kepamas] pukšterėjo ir prasìšiepė Kp. Motina traukė iš pečiaus nuo karščio prasišiepusius dirsinės duonos kepalus rš. Tavo klynelis jau prasišiẽpęs Gs. \ šiepti; apšiepti; atšiepti; iššiepti; nušiepti; pašiepti; prašiepti; sušiepti
Dictionary of the Lithuanian Language.